Six Sigma

Kokybės gerinimas tapo viena pagrindinių verslo strategijų daugelyje organizacijų, apimant tiek gamintojus, tiek produktų platintojus, transporto bendroves, finansinių paslaugų teikimo organizacijas, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir vyriausybines įstaigas. Kokybė tapo viena pagrindinių konkurencijos priemonių, kuri gali suteikti didelę naudą organizacijoms, kurios veiksmingai gali panaudoti savo pagrindinius išteklius. Veiksmingas kokybės strategijos plėtojimas yra veiksnys, į ilgalaikę verslo sėkmę.

Six Sigma – tai statistiniais metodais paremta įmonės veiklos kokybės gerinimo metodologija, siekianti sumažinti nepastovumus, produktų ar paslaugų teikimo defektus ir klaidas, eliminuoti nuostolius dėl produktų gamybos, netinkamų procesų ir operacijų vykdymo. Six Sigma yra pagrindinė kokybės ir verslo tobulinimo jega šiuolaikiniame verslo pasaulyje. Šios metodologijos pavadinimas yra kilęs iš graikiškos Sigma raidės, matematinėje statistikoje reiškiančios nuokrypį. Šešios sigmos (six sigma) reiškia 3,4 defekto iš 1 000 000 gaminių – kitaip tariant, beveik idealų gamybinį procesą.

Six Sigma buvo sukurta XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje, „Motorola“ kompanijoje, siekiant išspręsti kokybės problemas. Kokybės ir verslo procesų tobulinimo klausimas buvo aktualus daugeliui JAV ir viso pasaulio įmonių, siekiant sustiprinti konkurencines pozicijas rinkoje. Daugelis JAV automobilių kompanijų dėl didelių nuostolių, kurie 9-tame dešimtmetyje siekė iki 1 mln. dolerių per valandą, prarado didelę pasaulinės rinkos dalį. Naujų statistinių metodų taikymas leido JAV automobilių gamintojams pagerinti kokybės klausimus ir pagerinti konkurencingumo lygį dėl pagerėjusios kokybės ir sumažėjusių gamybos sąnaudų. Six Sigma metodologija labiausiai išplito po to, kai 1995 m. ji tapo oficialia „General Electric“ verslo strategija, Six Sigma susilaukė tarptautinio pripažinimo ir tapo viena iš populiariausių gamybos valdymo metodologijų, padedanti gerinti įmonės veiklos efektyvumą, gerinti paslaugų ir produktų kokybę. Šiuo metu ši metodologija yra plačiai naudojama tiek didelių,tiek mažų kompanijų visame pasaulyje.

Six Sigma metodika yra integruotas požiūris siekiant sumažinti klaidas, trukumus, didinti procesų efektyvumą, gerinti našumą bei finansinius rodiklius. Naudojant kokybės vadybos ir statistinius metodus yra nustatomi verslo procesų svyravimai, surandami procesų nukrypimai nuo normos leidžia, kas leidžia nustatyti problemų priežastis, kurių pašalinimas ir defektų kontrolės sukūrimas, leis užtikrinti sklandų darbą ir klaidų išvengimo galimybę ateityje, kas užtikrina kompanijoms ilgalaikę naudą. Six Sigma apima verslo procesų projektavimą, tobulinimą ir monitoringą.

Six Sigma pagarsėjo kaip itin efektyvi metodologija, sprendžianti pačias sunkiausias problemas, padedančias padidinti organizacijospelningumą, gaminantaukščiausios kokybės produktus. Visgi metodologija turi ir trūkumų. Kaip teigiama, metodologija neleidžia procesų optimizuoti ir kontroliuoti taip giliai, kaip specializuotos, geriausia praktika paremtos metodologijos, bei nepateikia gatavos procesų valdymo bazės, o priverčia įmonę apibrėžti ir kurti įvairius procesus nuo nulio arba nuo to, kas jau yra. Visgi vienas svarbiausių metodologijos trūkumų yra tas, kad Six Sigma yra sunkiau pritaikoma paslaugų įmonėms, nes yra sunkiai analizuojama paslaugų kokybė.

Six Sigma metodologijos procesai ir principai. Six Sigma valdant organizacijos veiklą remiasi specialiais penkių fazių kokybės gerinimo metodika „DMAIC“ (angl. Define, Measure, Analyse, Improve, Control), labai panašia į naudojamas kitose metodologijose (pvz., Capability Maturity Model), tačiau akcentuojančia grįžtamąjį ryšį (Control fazė) bei statistinius metodus.

Šis metodas yra labai veiksmingas gerinant verslo procesų sistemą:
  • Define: Nustatomi silpniausi įmonės procesai, siektini rezultatai, bendra strategija, išanalizuojami įmonės poreikiai ir t.t.
  • Measure: Įvertinami dabartiniai procesai, apibrėžiami procesų tikslai, išskiriami pagrindiniai matavimų rodikliai, surenkama reikalinga statistika, procesų įvertinimui.
  • Analyse: Analizuojami gauti rezultatai, ieškoma prastos darbo, produkcijos, paslaugų kokybės priežasčių. Nustatomi santykiai tarp organizacijoje vykstančių procesų, ieškoma klaidų ir neatitikimų priežasčių.
  • Improve: Remiantis gautais analizės rezultatais, ieškoma būdų kaip pagerinti ir optimizuoti procesus, siekiant užtikrinti galimų klaidų atsiradimo tikimybės sumažinimą.
  • Control: Kontroliuoti būsimus procesus, siekiant kad bet kokie nukrypimai nuo tikslo būtų ištaisyti. Ši fazė turi tapti nuolatine (nesibaigiančia), o ją pasiekus, procesą galima kartoti nuo pirmosios fazės, gerinant kitus veiklos aspektus.
Six Sigma turi ir panašų projektų valdymo metodą, vadinamą „DMADV“ (angl. Define, Measure, Analyze, Design, Verify):
  • Define: formaliai apibrėžiami kūrimo tikslai ir kūrimo darbai, atitinkantys užsakovo reikalavimus ir bendrą įmonės strategiją.
  • Measure: nustatomi CTQ (angl. Critical To Quality parametrai, pan., kaip ir ITIL naudojamos Ishikawa diagramos), produkto bei gamybos proceso galimybės, rizikos faktoriai ir pan.
  • Analyze: sukuriamos ir išanalizuojamos alternatyvos, sukuriama pirminė produkto konstrukcija bei jos variantai, ištiriamos konstrukcijos galimybės, pasirenkamas geriausias variantas.
  • Design: sukuriama detali produkto konstrukcija, ji optimizuojama, suplanuojamas konstrukcijos patikrinimas. Šioje fazėje neretai naudojama gamybos ir produkto panaudojimo simuliacija, vykdomi įvairūs bandymai.
  • Verify: patikrinama konstrukcija, pradedama pilotinė gamyba ar naudojimas, sukuriamas gamybos procesas ir gaunamas sėkmės patvirtinimas iš proceso savininkų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *